Bulvės, kviečiai, ryžiai ir kukurūzai kartu vadinami keturiais svarbiausiais maistiniais augalais pasaulyje, kurie užima svarbią vietą Kinijos žemės ūkio ekonomikos plėtroje. Bulvės, dar vadinamos bulvėmis, yra įprastos daržovės mūsų gyvenime. Iš jų galima pagaminti daug delikatesų. Jose yra daugiau maistinės vertės nei kituose vaisiuose ir daržovėse. Jose ypač gausu krakmolo, mineralų ir baltymų. Jose yra „požeminių obuolių“. Pavadinimas. Tačiau sodindami bulves ūkininkai dažnai susiduria su įvairiais kenkėjais ir ligomis, kurios rimtai veikia ūkininkų sodinimo naudą. Šiltuoju ir drėgnu metų laiku bulvių lapų maro atvejų yra daugiau. Taigi, kokie yra bulvių lapų maro simptomai? Kaip to išvengti?
Pavojaus simptomai Dažniausiai pažeidžiami lapai, dažniausiai liga pasireiškia ant apatinių senstančių lapų vidurinėje ir vėlyvojoje augimo stadijose. Bulvių lapai pradeda užsikrėsti nuo lapo krašto ar viršūnės, pradinėje stadijoje susidaro žalsvai rudos nekrozinės dėmės, kurios palaipsniui išsivysto į beveik apvalias arba „V“ formos pilkai rudas dideles nekrozines dėmes su nepastebimais žiedų raštais, o išoriniai pažeistų dėmių kraštai dažnai būna chlorescuojantys ir pageltę, galiausiai pažeisti lapai būna nekroziniai ir apdegę, kartais pažeistose vietose gali atsirasti kelios tamsiai rudos dėmės, t. y. patogeno konidijos. Kartais liga gali užkrėsti stiebus ir vijoklius, sudarydama beformes pilkai rudas nekrozines dėmes, o vėliau pažeistoje dalyje gali atsirasti mažų rudų dėmių.
Paplitimo modelis Bulvių lapų marą sukelia grybas Phoma vulgaris. Šis patogenas žiemoja dirvožemyje su skleročiais arba hifomis kartu su sergančiais audiniais, taip pat gali žiemoti ant kitų šeimininko liekanų. Kai kitais metais sąlygos tampa tinkamos, lietaus vanduo aptaško žemės patogenus ant lapų arba stiebų ir sukelia pradinę infekciją. Pasireiškus ligai, pažeistoje dalyje susidaro skleročiai arba konidijos. Pakartotinės infekcijos lietaus vandens pagalba sukelia ligos plitimą. Šilta ir didelė drėgmė yra palankios ligos atsiradimui ir plitimui. Liga sunkesnė sklypuose, kuriuose yra prastas dirvožemis, ekstensyvus ūkininkavimas, persodinimas ir silpnas augalų augimas.
Prevencijos ir kontrolės metodai. Žemės ūkio priemonės: sodinimui pasirinkti derlingesnius sklypus, įvaldyti tinkamą sodinimo tankumą; padidinti organinių trąšų kiekį ir tinkamai naudoti fosforo bei kalio trąšas; stiprinti priežiūrą augimo laikotarpiu, laiku laistyti ir tręšti, kad augalai nebūtų per anksti senėję; laiku po derliaus nuėmimo. Ligonių naikinimas lauke.
Cheminė kontrolė: purškimas profilaktikai ir gydymui pradinėje ligos stadijoje. Pradinėje ligos stadijoje galite pasirinkti naudoti 70 % tiofanato-metilo drėkinamųjų miltelių 600 kartų didesnį kiekį skysčio arba 70 % mankozebo WP 600 kartų didesnį kiekį skysčio arba 50 % iprodiono WP 1200 dauginimo skysčio + 50 % dibendazimo drėkinamųjų miltelių 500 kartų didesnį kiekį skysčio arba 50 % vincenzolido WP 1500 kartų didesnį kiekį skysčio + 70 % mankozebo WP 800 kartų didesnį kiekį skysčio arba 560 g/l Azoxybacter·Period 800–1200 kartų didesnį kiekį skysčio arba Junqing suspensijos agento, 5 % chlorotalonilo miltelių 1–2 kg/mu arba 5 % kasugamicino·vario hidroksido miltelių 1 kg/mu taip pat galima naudoti sodinant saugomas teritorijas.
Įrašo laikas: 2021 m. spalio 15 d.