Šios medžiagos negalima publikuoti, transliuoti, perrašyti ar platinti. © 2024 „Fox News Network, LLC“. Visos teisės saugomos. Kainos rodomos realiuoju laiku arba su bent 15 minučių vėlavimu. Rinkos duomenis pateikė „Factset“. Sukūrė ir įdiegė „FactSet Digital Solutions“. Teisiniai pranešimai. Investicinių fondų ir ETF duomenis pateikė „Refinitiv Lipper“.
2024 m. gegužės 3 d. Karinių oro pajėgų sekretorius Frankas Kendallas atliko istorinį skrydį dirbtinio intelekto valdomu naikintuvu F-16.
Penktadienį JAV oro pajėgų sekretorius Frankas Kendallas sėdėjo dirbtinio intelekto valdomo naikintuvo kabinoje, kai šis skrido virš Kalifornijos dykumos.
Praėjusį mėnesį Kendallas paskelbė apie savo planus pilotuoti dirbtinio intelekto valdomą F-16 JAV Senato asignavimų komiteto gynybos komisijoje, kalbėdamas apie oro kovų ateitį, pagrįstą autonomiškai veikiančiais dronais.
Aukšto rango oro pajėgų vadovas penktadienį įgyvendino savo planą, kuris galėtų būti vienas didžiausių karinės aviacijos pasiekimų nuo slaptųjų orlaivių atsiradimo 1990-ųjų pradžioje.
Kendall nuskrido į Edwardso oro pajėgų bazę – tą pačią dykumos objektą, kuriame Chuckas Yeageris įveikė garso barjerą, – kad realiuoju laiku stebėtų ir patirtų dirbtinio intelekto skrydį.
Ketvirtadienį, 2024 m. gegužės 2 d., iš Edvardso oro pajėgų bazės Kalifornijoje, kyla eksperimentinis oro pajėgų naikintuvas F-16 su dirbtiniu intelektu X-62A VISTA. Skrydis, kurio metu priekinėje sėdynėje sėdėjo oro pajėgų sekretorius Frankas Kendallas, buvo viešas pareiškimas apie būsimą dirbtinio intelekto vaidmenį oro kovose. Kariuomenė planuoja naudoti šią technologiją 1000 dronų parkui valdyti. (AP nuotr./Damianas Dovarganesas)
Po skrydžio Kendall kalbėjosi su „The Associated Press“ apie technologiją ir jos vaidmenį oro kovose.
„Associated Press“ ir NBC buvo leista stebėti slaptą skrydį ir dėl saugumo priežasčių susitarė apie jį nepranešti, kol skrydis nebus baigtas.
Karinių oro pajėgų sekretorius Frankas Kendallas sėdi priekinėje X-62A VISTA lėktuvo kabinoje 2024 m. gegužės 2 d., ketvirtadienį, Edvardso karinių oro pajėgų bazėje, Kalifornijoje. Pažangus dirbtinio intelekto valdomas F-16 lėktuvas demonstruoja visuomenės pasitikėjimą dirbtinio intelekto vaidmeniu oro kovose ateityje. Kariuomenė planuoja naudoti šią technologiją 1000 dronų parkui valdyti. Ginklų kontrolės ekspertai ir humanitarinės grupės nerimauja, kad dirbtinis intelektas vieną dieną gali savarankiškai atimti gyvybes, ir ragina griežtinti jo naudojimo apribojimus. (AP nuotr./Damianas Dovarganesas)
Dirbtinio intelekto F-16, žinomas kaip „Vista“, skraidino Kendallą daugiau nei 880 km/h greičiu, jo kūnui veikdamas beveik penkis kartus didesnę gravitacijos jėgą.
Pilotuojamas F-16 skraidė netoli Vistos ir Kendallo, o abu lėktuvai suko ratus vienas nuo kito 1000 pėdų atstumu, bandydami priversti juos pasiduoti.
Kendallas šyptelėjo išlipdamas iš kabinos po valandos trukmės skrydžio ir pasakė, kad matė pakankamai informacijos, jog galėtų pasitikėti dirbtinio intelekto technologijomis ir nuspręsti, ar šaudyti karo metu.
Pentagonas ieško pigių dirbtinio intelekto dronų, kurie padėtų oro pajėgoms: štai įmonės, kurios siekia šios galimybės
Šiame JAV oro pajėgų paskelbto ištrinto vaizdo įrašo paveikslėlyje matyti oro pajėgų sekretorius Frankas Kendallas X-62A VISTA lėktuvo kabinoje virš Edvardso oro pajėgų bazės Kalifornijoje, 2024 m. gegužės 2 d., ketvirtadienį. Vykdo eksperimentinius skrydžius. „Controlled Flight“ – tai viešas pareiškimas apie būsimą dirbtinio intelekto vaidmenį oro kovose. (AP nuotr./Damianas Dovarganesas)
Daugelis žmonių prieštarauja tam, kad kompiuteriai priimtų tokius sprendimus, baimindamiesi, kad dirbtinis intelektas vieną dieną gali numesti bombas ant žmonių nepasitaręs su jais.
„Yra plačiai paplitęs ir rimtas susirūpinimas dėl gyvybės ir mirties sprendimų perdavimo jutikliams ir programinei įrangai“, – perspėjo grupė ir pridūrė, kad autonominiai ginklai „kelia tiesioginį susirūpinimą ir reikalauja skubaus tarptautinės politikos atsako“.
Karinių oro pajėgų dirbtiniu intelektu aprūpintas F-16 naikintuvas (kairėje) skrenda šalia priešo F-16, šiems dviem orlaiviams artėjant vienas prie kito per 1000 pėdų (apie 300 metrų), bandant priversti priešą užimti silpną poziciją. 2024 m. gegužės 2 d., ketvirtadienis, Edvardsas, Kalifornija. Virš Karinių oro pajėgų bazės. Skrydis buvo viešas pareiškimas apie būsimą dirbtinio intelekto vaidmenį oro kovose. Kariuomenė planuoja naudoti šią technologiją 1000 dronų parkui valdyti. (AP nuotr./Damianas Dovarganesas)
Karinės oro pajėgos planuoja turėti daugiau nei 1000 dirbtinio intelekto dronų parką, iš kurių pirmasis pradės veikti 2028 m.
Kovą Pentagonas pareiškė, kad siekia sukurti naują orlaivį su dirbtiniu intelektu, ir pasiūlė dvi sutartis kelioms privačioms bendrovėms, kurios konkuravo tarpusavyje dėl jų laimėjimo.
Bendradarbiavimo kovinių orlaivių (CCA) programa yra 6 mlrd. dolerių vertės plano, pagal kurį oro pajėgos bus aprūpintos bent 1000 naujų dronų, dalis. Dronai bus sukurti taip, kad juos būtų galima dislokuoti kartu su pilotuojamais orlaiviais ir teikti jiems priedangą, atliekant pilnai ginkluoto palydos funkciją. Dronai taip pat gali būti naudojami kaip stebėjimo orlaiviai arba ryšio centrai, praneša „Wall Street Journal“.
Karinių oro pajėgų sekretorius Frankas Kendallas šypsosi po bandomojo X-62A VISTA skrydžio su pilotuojamu F-16 lėktuvu virš Edvardso karinių oro pajėgų bazės Kalifornijoje, 2024 m. gegužės 2 d., ketvirtadienį. Dirbtinio intelekto valdoma VISTA yra viešas pareiškimas apie būsimą dirbtinio intelekto vaidmenį oro kovose. Kariuomenė planuoja naudoti šią technologiją 1000 dronų parkui valdyti. (AP nuotr./Damianas Dovarganesas)
Dėl sutarties pretenduoja tokios bendrovės kaip „Boeing“, „Lockheed Martin“, „Northrop Grumman“, „General Atomics“ ir „Anduril Industries“.
2023 m. rugpjūtį gynybos sekretoriaus pavaduotoja Kathleen Hicks pareiškė, kad dirbtiniu intelektu varomų autonominių transporto priemonių dislokavimas suteiktų JAV kariuomenei „mažas, išmanias, pigias ir gausias“ iš dalies pakeičiamas pajėgas, kurios padėtų išspręsti „pernelyg lėto Amerikos perėjimo prie karinių inovacijų problemą“.
Tačiau tikslas – per daug neatsilikti nuo Kinijos, kuri atnaujino savo oro gynybos sistemas, kad jos taptų modernesnės ir keltų pavojų pilotuojamiems orlaiviams, kai šie per daug priartėja.
Dronai gali sutrikdyti tokias gynybos sistemas ir gali būti naudojami joms trikdyti arba įguloms stebėti.
Šios medžiagos negalima publikuoti, transliuoti, perrašyti ar platinti. © 2024 „Fox News Network, LLC“. Visos teisės saugomos. Kainos rodomos realiuoju laiku arba su bent 15 minučių vėlavimu. Rinkos duomenis pateikė „Factset“. Sukūrė ir įdiegė „FactSet Digital Solutions“. Teisiniai pranešimai. Investicinių fondų ir ETF duomenis pateikė „Refinitiv Lipper“.
Įrašo laikas: 2024 m. gegužės 8 d.