Pietų Floridos universiteto mokslininkai panaudojo dirbtinį intelektą kurdamiuodų spąstaitikėdamasi juos panaudoti užsienyje, siekiant užkirsti kelią maliarijos plitimui.
TAMPA — Nauji išmanieji spąstai, naudojantys dirbtinį intelektą, bus naudojami maliariją Afrikoje platinantiems uodams sekti. Tai dviejų Pietų Floridos universiteto tyrėjų sumanymas.
„Turiu omenyje, uodai yra mirtingiausi gyvūnai planetoje. Tai iš esmės poodinės adatos, platinančios ligas“, – teigė Ryanas Carney, Pietų Floridos universiteto Integratyviosios biologijos katedros skaitmeninio mokslo docentas.
Maliariją platinantis uodas Anopheles Stephensi yra Pietų Floridos universiteto kompiuterių mokslo ir inžinerijos profesorių Carney ir Sriramo Chellappanų dėmesio centre. Jie tikisi kovoti su maliarija užsienyje ir kartu kurti išmaniuosius, dirbtinio intelekto spąstus uodams sekti. Šiuos spąstus planuojama naudoti Afrikoje.
Kaip veikia išmanieji spąstai: pirmiausia uodai praskrenda pro skylutę ir nusileidžia ant lipnaus padėklo, kuris juos vilioja. Viduje esanti kamera nufotografuoja uodą ir įkelia vaizdą į debesį. Tada tyrėjai paleis kelis mašininio mokymosi algoritmus, kad suprastų, koks tai uodas arba tikslią jo rūšį. Tokiu būdu mokslininkai galės sužinoti, kur keliauja maliarija užkrėsti uodai.
„Tai įvyksta akimirksniu, ir aptikus maliarinį uodą, ši informacija visuomenės sveikatos pareigūnams gali būti perduota beveik realiuoju laiku“, – sakė Chelapanas. „Šie uodai turi tam tikras vietas, kuriose mėgsta veistis. Jei jie gali sunaikinti šias veisimosi vietas, žemę, jų skaičių galima apriboti vietos lygmeniu.“
„Tai gali suvaldyti paūmėjimus. Tai gali sustabdyti vektorių plitimą ir galiausiai išgelbėti gyvybes“, – sakė Chelapanas.
Maliarija kasmet užkrečia milijonus žmonių, o Pietų Floridos universitetas bendradarbiauja su Madagaskaro laboratorija, kad sukurtų spąstus.
„Kasmet miršta daugiau nei 600 000 žmonių. Dauguma jų – vaikai iki penkerių metų“, – sakė Carney. „Todėl maliarija yra didžiulė ir nuolatinė pasaulinė sveikatos problema.“
Projektą finansuoja 3,6 mln. dolerių dotacija, kurią skyrė Nacionalinis alergijos ir infekcinių ligų institutas, priklausantis Nacionaliniams sveikatos institutams. Projekto įgyvendinimas Afrikoje taip pat padės aptikti maliariją platinančius uodus bet kuriame kitame regione.
„Manau, kad septyni atvejai Sarasotoje (apygardoje) iš tiesų pabrėžia maliarijos grėsmę. Per pastaruosius 20 metų Jungtinėse Valstijose niekada nebuvo užfiksuotas vietinis maliarijos plitimo atvejis“, – sakė Carney. „Čia dar neturime Anopheles Stephensi. Jei tai atsitiks, jis pasirodys mūsų pakrantėse ir mes būsime pasirengę panaudoti savo technologijas, kad jį surastume ir sunaikintume.“
„Smart Trap“ veiks kartu su jau sukurta pasauline sekimo svetaine. Tai leis piliečiams fotografuoti uodus ir įkelti nuotraukas kaip dar vieną būdą juos sekti. Carney teigė, kad planuoja spąstus į Afriką išsiųsti vėliau šiais metais.
„Mano planas – nuvykti į Madagaskarą ir galbūt į Mauricijų prieš lietingąjį sezoną metų pabaigoje, o vėliau laikui bėgant atsiųsime ir parsivešime daugiau šių prietaisų, kad galėtume stebėti tas vietoves“, – sakė Carney.
Įrašo laikas: 2024 m. lapkričio 8 d.