Pietų Floridos universiteto mokslininkai plėtrai panaudojo dirbtinį intelektąuodų gaudyklėstikėdamiesi jas panaudoti užsienyje, kad užkirstų kelią maliarijos plitimui.
TAMPA – Afrikoje maliariją plintantiems uodams sekti bus naudojamas naujas išmanusis spąstai, naudojantys dirbtinį intelektą. Tai dviejų mokslininkų iš Pietų Floridos universiteto idėja.
"Turiu omenyje, kad uodai yra mirtiniausi gyvūnai planetoje. Tai iš esmės yra poodinės adatos, platinančios ligas", - sakė Pietų Floridos universiteto Integracinės biologijos katedros skaitmeninių mokslų docentas Ryanas Carney.
Maliariją nešiojantis uodas Anopheles Stephensi yra Pietų Floridos universiteto kompiuterių mokslo ir inžinerijos profesorių Carney ir Sriram Chellappan dėmesys. Jie tikisi kovoti su maliarija užsienyje ir bendradarbiauti kurdami išmaniuosius dirbtinio intelekto spąstus uodams sekti. Šiuos spąstus planuojama naudoti Afrikoje.
Kaip veikia išmanieji spąstai: Pirmiausia uodai praskrenda pro skylę, o paskui nusileidžia ant juos traukiančio lipnaus padėklo. Tada viduje esanti kamera nufotografuoja uodą ir įkelia vaizdą į debesį. Tada mokslininkai naudos kelis mašininio mokymosi algoritmus, kad suprastų, koks tai uodas arba kokia jo rūšis. Taip mokslininkai galės išsiaiškinti, kur keliauja maliarija užsikrėtę uodai.
„Tai įvyksta akimirksniu, o kai aptinkamas maliarinis uodas, ši informacija gali būti perduota visuomenės sveikatos pareigūnams beveik realiu laiku“, – sakė Chelapanas. "Šie uodai turi tam tikras zonas, kuriose jie mėgsta veistis. Jei jie gali sunaikinti šias veisimosi vietas, žemę. , tada jų skaičius gali būti apribotas vietos lygiu."
"Jis gali turėti paūmėjimų. Jis gali pažaboti vektorių plitimą ir galiausiai išgelbėti gyvybes", - sakė Chelapanas.
Maliarija kasmet užkrečia milijonus žmonių, o Pietų Floridos universitetas bendradarbiauja su Madagaskaro laboratorija, kad sukurtų spąstus.
"Kasmet miršta daugiau nei 600 000 žmonių. Dauguma jų yra vaikai iki penkerių metų", - sakė Carney. „Todėl maliarija yra didžiulė ir nuolatinė pasaulinė sveikatos problema.
Projektas finansuojamas iš Nacionalinio sveikatos instituto Nacionalinio alergijos ir infekcinių ligų instituto 3,6 mln. Projekto įgyvendinimas Afrikoje taip pat padės aptikti maliariją pernešančius uodus bet kuriame kitame regione.
"Manau, kad septyni atvejai Sarasotoje (grafystėje) tikrai išryškina maliarijos grėsmę. Per pastaruosius 20 metų Jungtinėse Valstijose niekada nebuvo vietos maliarija", - sakė Carney. "Mes čia dar neturime Anopheles Stephensi. Jei taip atsitiks, jis atsiras mūsų krantuose, ir mes būsime pasirengę panaudoti savo technologijas, kad jį surastume ir sunaikintume."
„Smart Trap“ veiks kartu su jau paleista pasauline stebėjimo svetaine. Tai leidžia piliečiams fotografuoti uodus ir įkelti jas kaip dar vieną būdą juos sekti. Carney sakė, kad spąstus į Afriką planuoja išsiųsti vėliau šiais metais.
„Mano planas yra nuvykti į Madagaskarą ir galbūt į Mauricijų iki lietaus sezono metų pabaigoje, o tada laikui bėgant atsiųsime ir parvešime daugiau šių įrenginių, kad galėtume stebėti tas sritis“, – sakė Carney.
Paskelbimo laikas: 2024-11-08