užklausa

Kokia yra žemės ūkio prekybos tarp Kinijos ir LAK šalių padėtis ir perspektyvos?

I. Kinijos ir LAK šalių žemės ūkio prekybos apžvalga nuo įstojimo į PPO

Nuo 2001 iki 2023 m. bendra žemės ūkio produktų prekybos apimtis tarp Kinijos ir LAK šalių nuolat augo – nuo ​​2,58 mlrd. JAV dolerių iki 81,03 mlrd. JAV dolerių, o vidutinis metinis augimo tempas siekė 17,0 %. Iš jų importo vertė išaugo nuo 2,40 mlrd. JAV dolerių iki 77,63 mlrd. JAV dolerių – 31 kartą; eksportas padidėjo 19 kartų – nuo ​​170 mln. JAV dolerių iki 3,40 mlrd. JAV dolerių. Mūsų šalis yra deficito padėtyje prekiaujant žemės ūkio produktais su Lotynų Amerikos šalimis, ir šis deficitas toliau didėja. Didžiulė žemės ūkio produktų vartojimo rinka mūsų šalyje suteikė puikias galimybes plėtoti žemės ūkį Lotynų Amerikoje. Pastaraisiais metais į mūsų rinką patenka vis daugiau aukštos kokybės žemės ūkio produktų iš Lotynų Amerikos, tokių kaip Čilės vyšnios ir Ekvadoro baltosios krevetės.

Apskritai Lotynų Amerikos šalių dalis Kinijos žemės ūkio prekyboje palaipsniui didėjo, tačiau importo ir eksporto pasiskirstymas yra nesubalansuotas. Nuo 2001 iki 2023 m. Kinijos ir Lotynų Amerikos žemės ūkio prekybos dalis bendroje Kinijos žemės ūkio prekyboje išaugo nuo 9,3 % iki 24,3 %. Iš jų Kinijos žemės ūkio produktų importas iš Lotynų Amerikos šalių sudarė nuo 20,3 % iki 33,2 % viso importo, o Kinijos žemės ūkio produktų eksportas į Lotynų Amerikos šalis sudarė nuo 1,1 % iki 3,4 % viso eksporto.

2. Žemės ūkio prekybos tarp Kinijos ir LAK šalių ypatybės

(1) Santykinai koncentruoti prekybos partneriai

2001 m. Argentina, Brazilija ir Peru buvo trys pagrindinės žemės ūkio produktų importo iš Lotynų Amerikos šalys, kurių bendra importo vertė siekė 2,13 mlrd. JAV dolerių, tai sudarė 88,8 % viso tais metais iš Lotynų Amerikos importuojamų žemės ūkio produktų kiekio. Gilėjant žemės ūkio prekybos bendradarbiavimui su Lotynų Amerikos šalimis, pastaraisiais metais Čilė aplenkė Peru ir tapo trečia pagal dydį žemės ūkio produktų importo šalimi Lotynų Amerikoje, o Brazilija aplenkė Argentiną ir tapo pirmąja pagal dydį žemės ūkio produktų importo šaltine. 2023 m. Kinijos žemės ūkio produktų importas iš Brazilijos, Argentinos ir Čilės sudarė 58,93 mlrd. JAV dolerių, tai sudarė 88,8 % viso tais metais iš Lotynų Amerikos šalių importuojamų žemės ūkio produktų kiekio. Iš jų Kinija importavo iš Brazilijos žemės ūkio produktų už 58,58 mlrd. JAV dolerių, tai sudarė 75,1 % viso iš Lotynų Amerikos šalių importuojamų žemės ūkio produktų kiekio, tai sudarė 25,0 % viso Kinijos žemės ūkio produktų importo. Brazilija yra ne tik didžiausia žemės ūkio produktų importo šalis Lotynų Amerikoje, bet ir didžiausia žemės ūkio produktų importo šalis pasaulyje.

2001 m. Kuba, Meksika ir Brazilija buvo trys pagrindinės Kinijos žemės ūkio produktų eksporto rinkos į LAK šalis, kurių bendra eksporto vertė siekė 110 mln. JAV dolerių, t. y. sudarė 64,4 % viso Kinijos žemės ūkio produktų eksporto į LAK šalis tais metais. 2023 m. Meksika, Čilė ir Brazilija buvo trys pagrindinės Kinijos žemės ūkio produktų eksporto rinkos į Lotynų Amerikos šalis, kurių bendra eksporto vertė siekė 2,15 mlrd. JAV dolerių, t. y. sudarė 63,2 % viso tų metų žemės ūkio produktų eksporto.

(3) Importe daugiausia aliejinių augalų sėklų ir gyvulininkystės produktų, o grūdų importas pastaraisiais metais gerokai išaugo.

Kinija yra didžiausia žemės ūkio produktų importuotoja pasaulyje ir turi didžiulę tokių žemės ūkio produktų kaip sojų pupelės, jautiena ir vaisiai iš Lotynų Amerikos šalių paklausą. Nuo Kinijos įstojimo į PPO žemės ūkio produktų importą iš Lotynų Amerikos šalių daugiausia sudaro aliejinių augalų sėklos ir gyvulininkystės produktai, o pastaraisiais metais gerokai išaugo grūdų importas.

2023 m. Kinija iš Lotynų Amerikos šalių importavo aliejinių augalų sėklų už 42,29 mlrd. JAV dolerių – tai 3,3 % daugiau ir sudarė 57,1 % viso žemės ūkio produktų importo iš Lotynų Amerikos šalių. Gyvulininkystės produktų, vandens produktų ir grūdų importas sudarė atitinkamai 13,67 mlrd. JAV dolerių, 7,15 mlrd. JAV dolerių ir 5,13 mlrd. JAV dolerių. Iš jų kukurūzų produktų importas siekė 4,05 mlrd. JAV dolerių – tai 137 671 karto daugiau, daugiausia dėl to, kad Brazilijos kukurūzai buvo eksportuojami į Kinijos inspekcijos ir karantino zonas. Didelis Brazilijos kukurūzų importo kiekis pakeitė anksčiau Ukrainos ir Jungtinių Valstijų dominuojamą kukurūzų importo modelį.

(4) Eksportuoti daugiausia vandens produktus ir daržoves

Nuo Kinijos įstojimo į PPO žemės ūkio produktų eksportas į LAK šalis daugiausia buvo vandens produktai ir daržovės, o pastaraisiais metais grūdų produktų ir vaisių eksportas nuolat augo. 2023 m. Kinijos vandens produktų ir daržovių eksportas į Lotynų Amerikos šalis siekė atitinkamai 1,19 mlrd. JAV dolerių ir 6,0 mlrd. JAV dolerių, tai sudarė atitinkamai 35,0 % ir 17,6 % viso žemės ūkio produktų eksporto į Lotynų Amerikos šalis.


Įrašo laikas: 2024 m. rugpjūčio 30 d.